XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje Lucio Fontana pradėjo pjaustyti savo drobių paviršių. Šią seriją jis pavadino Concetto Spaziale, Attese, arba „Erdvinė koncepcija, laukimas“. Italų kalba attese reiškia laukimą arba lūkestį. Fontanos pjūvis per paviršių nebuvo naikinimas. Tai buvo atvėrimas, gestas erdvės, įtampos ir paslapties, glūdinčios viename paviršiuje, link.
ATÉSE savo pavadinimą ir instinktą semiasi būtent iš šio gesto. Vienas vienintelis pjūvis suteikia plokščiam paviršiui trečią matmenį: dviprasmiškumą, gylį, kažką užuominomis pasakytą, o ne parodytą. Drabužis veikia lygiai taip pat ant kūno. Įtampa tarp audinio ir odos, minkštumo ir struktūros, slėpimo ir atskleidimo – čia gyvena ši kolekcija.
Kiekvienas gaminys pagamintas Italijoje, daugiausia iš Europos prabangos namų deadstock audinių. Gamyba vykdoma per sertifikuotą socialinę įmonę netoli Milano, kuri moko ir įdarbina žmones iš nepalankioje padėtyje esančių aplinkų. Kiekviena kolekcija remiasi ankstesne, sukurta veikti kartu ir atskirai, nuo ryto iki vakaro, įvairiuose kontekstuose ir metų bėgyje.
Fontana kartą sakė, kad menas yra amžinas, bet negali būti nemirtingas. Nemirtingas reiškia sustingęs, atsparus laikui. Amžinas reiškia vis dar teisingas, laikui slenkant per jį. ATÉSE kuria siluetus visoms skirtingoms versijoms, kuriomis moteris tampa laikui bėgant.